VšĮ  „Tautos atmintis“

Tas mūsų kelias į Laisvę buvo ilgas ir sunkus...

 
In Memoriam...
 

 2018.07.18


Šiandien netekome Lietuvos partizanės Liudvikos Kaminskaitės-Kelpšienės. Liudvika gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis. Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip tuomet septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi...

2018.03.18


Kovo 16 d., eidamas 88-uosius metus, mirė pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, pogrindinės spaustuvės „ab“ įkūrėjas ir draudžiamos literatūros leidėjas Vytautas Andziulis. 1948 m. jis įgijo spaustuvininko specialybę, 1948-1974 m. dirbo spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose, vėliau – technologijos technikume Kaune. Nuo 1954 m. kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Salių kaime, po savo gyvenamuoju namu, 1978-1981 m. kartu su Juozu Bacevičiumi įrengė nelegalią spaustuvę „ab“. Joje 1981-1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokio pobūdžio leidinius, žadinančius Lietuvos gyventojų tautinį sąmoningumą.  Nuo 1997-ųjų V. Andziulis buvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyresnysis muziejininkas, o 1998-aisiais jam įteiktas Gedimino 3 laipsnio ordinas. Amžinojo poilsio Vytautas atgulė Romainių kapinėse.

2018.02.20


Šiandien Anapilin išėjo akademikas, Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 metais Z. Zinkevičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. VDU profesoriui 1994 metais suteikė VDU garbės daktaro regalijas.

2018.01.01


Sausio 1-ąją netekome buvusio ilgamečio Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Viktoro Valašino. Velionis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Kauno dramos teatro scenoje, tarp kurių – profesorius Foigtas Jono Jurašo režisuotame spektaklyje „Smėlio klavyrai“, misteris Vebas Thorntono Wilderio „Mūsų miestelyje“ (rež. Gytis Padegimas), Dodžas Samo Sheppardo pjesėje „Pakastas vaikas“ (rež. Vytautas Balsys), Kočkorbajevas Čingizo Aitmatovo pjesėje „Golgota“ (rež. Jonas Vaitkus) ir daugybė kitų. Už nuopelnus ir pasiekimus kūrėjas apdovanotas 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medaliu, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.


2017.10.31


Šiandien Grigiškių kapinėse amžinojo poilsio atgulė Laisvės kovotojas, politinis kalinys, Norilsko sukilimo dalyvis Bronius Zlatkus. B. Zlatkus po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete tapo „Geležinio Vilko“ organizacijos štabo nariu. Šios organizacijos tikslas buvo platinti pogrindžio spaudą, atsišaukimus, kaupti ginklus. Už šią rezistencinę veiklą jam buvo pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. 1947 m. B. Zlatkus buvo suimtas ir sovietų teismo nuteistas į lagerį. 1953 m. jis dalyvavo politinių kalinių sukilime Norilske. Numalšinus sukilimą, aktyviausi politiniai kaliniai, tarp jų ir B. Zlatkus, buvo izoliuoti, o vėliau perkelti į kitą lagerį. Iš tremties B. Zlatkus buvo paleistas 1958 m. Už pogrindžio veiklą ir dalyvavimą sukilime 1999 m. B. Zlatkus buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. 2008 metais jam buvo pripažintas kario savanorio teisinis statusas.

2017.09.28


Eidamas 92-uosius metus šiąnakt mirė disidentas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras Balys Gajauskas. Nuo 1945 metų B. Gajauskas dalyvavo pogrindinėje antiokupacijos organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose. 1977 m. balandžio 20 d. sovietų represinių struktūrų vėl suimtas. 1978-1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980-1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Kalėdamas ypatingojo režimo lageryje, rašė publicistinius straipsnius, pasirašydamas savo pavarde su nuoroda, kur parašyta ir kada, kuriuos žmona Irena po pasimatymų lageryje išnešdavo ir juos perduodavo per Rusijos, Ukrainos disidentus užsienio spaudai.

2017.09.15

Šiandien, rugsėjo 15 dieną, eidamas 80-uosius metus, mirė garsus dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis. Jo kūryba apima labai įvairias temas – tai kultūros paveldas, kūrybinių asmenybių portretai, sportas, rezonansiniai įvykiai, socialinės, visuomenės gyvenimo aktualijos. Režisierius yra sukūręs ir savo laikui netipiškų filmų-metaforų, ir filmų, kuriuose dominuoja nuoseklus archyvinis pasakojimas. Kelios dešimtys R.Šilinio filmų liudija, jog, režisieriaus žodžiais, „leistinumo ribas lietuviškas kinas tampė kaip armoniką, atsižvelgdamas į visas aplinkybes“. Sunku pervertinti R. Šilinio indėlį ir į dabartinės Nepriklausomybės laikų dokumentiką - režisierius daug metų rūpinosi, kad nenutrūktų valstybės kino metraščio misija kino juostose ir kituose formatuose užfiksuojant svarbiausius valstybės gyvenimo visuomeninius, kultūrinius, socialinius įvykius, veikėjus, apskritai šalies raidą.

2017.03.01


Eidamas 88 metus š.m. vasario 27 d. mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys bei visuomenės veikėjas Edmundas Simanaitis. 1946 metais jis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime – priklausė partizanų Tauro apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Tų pačių metų liepos mėnesį po išdavystės E. Simanaitis buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų Gulago. Į Lietuvą jis grįžo 1954 metais. Aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje – buvo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys, vėliau – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Jonavos meras. 1997–2000 metais E. Simanaitis ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas. Jis taip pat buvo Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Yra parašęs knygų ir publicistikos straipsnių.

2016.12.08


Šiandien, eidamas 88-uosius metus, mirė disidentinio sąjūdžio dalyvis, Lietuvos geologas, gamtos mokslų daktaras Vytautas Skuodis (g. 1929 m. kovo 21 d. Čikagoje, JAV). Mokslininkas 1948-1953 m. Vilniaus valstybiniame universitete įgijo geologo kvalifikaciją. 1964-1969 m. Gamybiniame-moksliniame inžinerinių tyrinėjimų statybos institute Maskvoje studijavo neakivaizdinėje aspirantūroje. 1953-1969 m. Buvo Visasąjunginio instituto "Hidroenergprojekt", vėliau "Hidroprojekt" Vakarų ekspedicijos geologas, inžinierius geologas, vyr. inžinierius geologas, inžinerinių geologinių tyrinėjimų lauko darbų techninis vadovas, kompleksinių tyrimų biuro viršininkas. 1969-1978 m. - Valstybinio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vyr. dėstytojas, 1978-1979 m. docentas. Buvo Helsinkio grupės narys, Katalikų komiteto narys, 1978-1979 m. nelegalaus pogrindžio žurnalo "Perspektyvos" sumanytojas ir redaktorius. 1979 m. suimtas už antisovietinę veiklą, 1980 m. nuteistas 12 m., kalėjo lageriuose. 1987 metais išvyko į Jungtines Valstijas ir tęsė žmogaus teisių aktyvisto veiklą. Kelių dešimčių knygų ir straipsnių autorius, daug rašė karstinių sufozinių erozinių tuštumų ir įgriuvų formavimosi dėsningumų klausimais, gipso karsto ypatumų, palaidotų slėnių tematikomis. Apie 20 geologijos mokslo istorijos straipsnių autorius. Nemažai jo darbų skirta Lietuvos genocido klausimams, Lietuvos nepriklausomybės įvykių kronikai. 1999 m. vasario 1 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

2016.10.06

Šiandien, eidamas 87-uosius metus, mirė disidentas, politinis kalinys, pogrindžio spaudos leidėjas bei ilgametis Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas Kęstutis Jokubynas. Dar besimokydamas mokykloje, K. Jokubynas subūrė bendramokslių grupę, leido antitarybinį laikraštėlį „Laisvės varpas“. Už šią veiklą jis buvo nuteistas 10 metų kalėti ir išgabentas į lagerį Intoje, Komijoje. 1954 m. paleistas, apsigyveno Sibire. 1957-ųjų vasarą Igarkos uoste nesėkmingai bandė patekti į užsienio laivą – buvo suimtas ir nuskraidintas į Krasnojarsko KGB kalėjimą, kur visus metus buvo tardomas ir vėl nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Atlikęs bausmę, grįžo į Vilnių. Dirbo dabartinėje Lietuvos technikos bibliotekoje, 1974 m. baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. Gyvendamas Vilniuje, aktyviai dalyvavo Žmogaus teisių gynimo sąjūdyje, organizuotame Maskvoje, taip pat lietuvių ir rusų pogrindžio spaudos leidyboje bei platinime. Jis perduodavo žinias apie Lietuvą pažįstamiems užsienio žurnalistams. 1977-ųjų balandį išvyko pas brolį į Kanadą. Iki išvykimo K. Jokubynas išvertė dalį Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“. 1976–1977 m. kartu su kitais disidentais leido nelegalų leidinį „Laisvės šauklys“, dalyvavo neginkluotosios rezistencijos veikloje. Nuo 1978-ųjų dirbo Laisvės ir Laisvosios Europos radijo būstinėje Miunchene. 1990-1994 m. dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1994-ųjų gyveno JAV, o 2001 m. grįžo į Lietuvą.

2016.09.21

Šiandien netikėtai mirė filosofas, idėjų istorikas, visuomenės veikėjas, buvęs Europos Parlamento narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Suomijos garbės konsulas Kaune Leonidas Donskis. Velionis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje. Per savo mokslinę karjerą dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių. Daug dėmesio skyrė šiuolaikinės visuomenės sanklodos, kurią, pagal Z. Baumaną, vadino „takiąja postmodernybe“, kritikai. Filosofas kaip didžiausią pavojų žmonijai įžvelgė technokratijos, informacijos pertekliaus, technologijų skverbimosi į žmogaus gyvenimą sukeliamą žmogiškų santykių, žmogiškumo atrofiją. Jis buvo itin kritiškas kapitalistiniam vartotojiškumui, nuolatinės kaitos, raidos skatinimui, kuris, jo teigimu, neleidžiąs žmogui „likti pačiam sau“, patirti etinės refleksijos, susivokti, į tokią spartą įtrauktas žmogus „nesiima uždavinio savo gyvenimu išmėginti dalykų tikrumą, jų autentiškumą“.

2016.09.04

Šiandien, eidamas 87-uosius, po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, poetas Gintautas Iešmantas. Velionis 1953 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Baigęs institutą, dirbo žurnalistu įvairiose redakcijose. 1974 m. rugsėjo 6 d. G. Iešmanto bute padaryta krata, konfiskuota poezija, kurią rašė nuo 1947 m. Dėl joje reikštų laisvės siekimų pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ laikraščio redakcijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos. Įsidarbinęs Knygų rūmuose bibliografu, įsijungė į pogrindinę veiklą, bendradarbiavo pogrindiniame laikraštyje „Perspektyvos“. Už šią veiklą 1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežtojo režimo lagerio ir 5 metams tremties. 1988 m. lapkričio mėn. pradžioje iš tremties paleistas. Grįžęs į Vilnių, įsijungė į Sąjūdžio veiklą, bet 1992 m. iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukė. Dirbo kūrybinį darbą, leido poezijos knygas, tad kviečiame susipažinti su Gintauto tekstu iš jo knygos „Vėtrų kely“.

2015.11.05

Šiandien atsisveikiname su žymiu mokslininku, technikos mokslų specialistu, habilituotu mokslų daktaru, profesoriumi, Lietuvos mokslų akademijos nariu akademiku Antanu Kudziu. Jis, eidamas 91-uosius metus, mirė š.m. spalio 31 d.

A. Kudzys buvo aktyvus Lietuvos laisvės idėjos puoselėtojas, tikrasis naujos valstybės kūrėjas, kuris niekada nesustojo puoselėjęs Lietuvos stiprinimo planų. Pokario metais (1943-1947 m.) jis dalyvavo kovoje su sovietiniais okupantais, buvo „Lietuvos laisvės armijos“ narys, o studijuodamas ir dirbdamas rasdavo laiko sportui – buvo Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės (1948-1955 m.) žaidėjas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę A. Kudzys buvo daugelio tarptautinių statybos sektoriaus asociacijų ir sąjungų narys. Jau perkopęs per 80 metų aktyviai dalyvavo buriant Jungtinį demokratinį judėjimą (2009-2012 m., dabar Nepartinis demokratinis judėjimas).  

2015.09.25

Eidamas 96-uosius metus šiandien mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis Aleksandras Bendinskas.

A. Bendinksas aktyviai veikė 1941 m. birželio sukilime, perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF Kauno štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais.

1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–1956 m. kalėjo gulage, o grįžęs į Lietuvą nuo 1960 m. aktyviai dalyvavo rezistencijoje, Škirpos, Maceinos, Brazaičio ir  kt. knygų leidyboje, daugino ir platino "LKB Kroniką" bei kitus leidinius.

Daugiau informacijos ČIA.

2014.09.10

„Mums reikia vertinti savo tėvynę ir skleisti jaunajai kartai mūsų skaudžią praeities istoriją“.

Deja, šie žodžiai, ištarti išsilavinusio jaunuolio, lieka tik paskatinimu mums, jauniems ir aktyviems žmonėms, mylintiems savo kraštą ir jo istoriją. „Deja“ sakome todėl, kad šių žodžių autorius pats jau nebegalės nuveikti daug prasmingų darbų bei įgyvendinti savo visų planų ir svajonių.

Šiandien su Juo atsisveikina Jo mylimiausi, artimiausi žmonės. Savo pagarbą Jam išreiškia draugai, kolegos ir visi, kuriems likimas padovanojo galimybę pažinti Oskarą. Prieš kelias dienas mus netikėtai ir tragiškai paliko Oskaras Valiullinas – jaunas, veiklus, nuoširdus bei visa širdimi mylintis Lietuvą jaunasis istorikas.

2014.07.14

Šiandien netekome Lietuvos katalikų dvasininko, monsinjoro, disidento, politinio veikėjo Alfonso Svarinsko. Kviečiame prisiminti Monsinjorą ir perskaityti ištrauką iš Jo laiško, faktus apie Jo suėmimą bei pažiūrėti filmą apie šią asmenybę.

Iš kun. Alfonso Svarinsko laiško: „Pasimatymas nukeltas į ateinančius metus (priklausė rugsėjo 9 d.). Taip Dievui patinka! Aš linksmas ir geros nuotaikos. (Jau du metai, kaip negauta nei ilgo, nei trumpo pasimatymo!) Esu gyvas ir sveikas. Sekmadieniais ilsiuosi, porą valandų ilgiau miegu, skaitau, meldžiuosi. Už viską dėkingas mūsų Viešpačiui Dievui. Man gyvenimas geras. Duok, Dieve, kad visi susitiktume danguje ir su visomis dangaus galybėmis giedotume „šventas, šventas...". Į meilę žmonės visuomet atsako meile, ypač vaikai ir jaunimas. Meilė Dievui ir žmonėms tai amžina dorybė, nes tikėjimas ir viltis tik iki dangaus vartų. Rugsėjo 7 d. kardinolo Juozapo mirties metinės. Gal tą vakarą galėtumėte jį prisiminti. Vaikai kryžiaus kelius apvaikščios, o šeimininkas pasimels".

1985.VIII.14

Faktus apie A. Svarinsko suėmimą rasite ČIA, o filmą ČIA.

2015.02.28

Cinizmas mus sukrėtė: šiąnakt Maskvos centre buvo nužudytas opozicijos lyderis B. Nemcovas, kritikavęs V. Putino režimą.

"Laisvė - didžiausia vertybė. Aš - laisvas žmogus, manęs neuždarys į narvelį. Laisvės keliu eisiu iki galo..." - Borisas Nemcovas, 2014.01.15

Ši netektis palietė ir Lietuvą, nes glaudus ryšys su Rusijos žmonėmis, ėjusiais laisvės ir demokratijos keliu, užsimezgė dar XX a. antroje pusėje. Perskaitykite mokslų daktaro Egidijaus Jaseliūno straipsnį "Žiniasklaida ir ideologija".

Paskutinis B. Nemcovo interviu: http://echo.msk.ru/programs/year2015/1500184-echo/

Liūdime kartu su demokratine visuomene.

2012.05.01


Šiandien netekome disidento Viktoro Petkaus. Tai žinomas kovotojas už žmogaus teises ir laisves, politinis veikėjas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės vienas iš steigėjų ir narys, Lietuvos  visuotinių  žmogaus  teisių  gynimo  deklaracijos  signataras, Lietuvos  žmogaus  teisių  gynimo  asociacijos  steigėjas  ir  žmogaus teisių asociacijos Garbės pirmininkas.

Norint paminėti šią liūdną netektį, kviečiame Jus perskaityti A. Terlecko straipsnį "Tokius prisimenu Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą ir kitus Maskvos disidentus" apie rusų disidentus, kuriame minimas ir V. Petkus.