VšĮ  „Tautos atmintis“

 In Memoriam...

2022.06.03

Šiandien netekome disidento, buvusio politinio kalinio, publicisto ir visuomenininko Stasio Stungurio. Ši asmenybė ilgus metus kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – leisdavo ir platindavo antitarybinę literatūrą, dalyvaudavo įvairių antisovietinių draugijų bei organizacijų veikloje. Už savo veiklą ne kartą buvo sulaikytas ir kalintas. 1972-1988 m. bendradarbiavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje, nelegaliuose leidiniuose „Aušra“, „Laisvės šauklys“ bei „Perspektyvos“. Taip pat S. Stungurys parašė keletą knygų ir daugybę straipsnių, kuriuose niekuomet nebijodavo išsakyti savo nuomonės. Disidentas ženkliai prisidėjo ir prie mūsų įstaigos veiklos – rašydavo ir redaguodavo straipsnius, bendraudavo su jaunaisiais istorikais bei dalindavosi savo patirtimi, įžvalgomis bei atsiminimais. Dėkojame likimui, kad teko pažinti šį be galo šiltą ir nuoširdų žmogų. Ilsėkitės ramybėje, Stasy.

2020.11.06

Vakar Lietuva neteko nuostabaus fotomenininko Vytauto Ylevičiaus. Vytautas net 31-erius metus pradirbo Vilniaus pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedroje, kur įkūrė fotolaboratoriją-studiją, kaupė medžiagą instituto metraščiui, dėstė fotomeno pagrindus, surengė daug parodų, talkino fotoreportažais „Šviesos“ laikraščiui. Jis buvo vienas iš veikliausių Lietuvai pagražinti draugijos narių, savo ir rėmėjų lėšomis išleido net 4 kapitalinius foto albumus (Tėviškė Mintis, 1971 m.; Gimtinės kloniais, 1996 m.; Manoji Lietuva, 2007 m.; Dainų ir artojų tėvynė: nepriklausomybės keliu, 2013 m.). Buvo numatęs išleisti ir fotoalbumą pagal Donelaitį „Sveiks, sveteli margs“ bei šia tema bandė surengti parodą savo 90-mečio proga Vilniaus mokytojų namuose. Deja, paroda dienos šviesos nespėjo išvysti...

2020.09.26

Šiandien Anapus iškeliavo buvusi Lietuvos partizanų ryšininkė, politinė kalinė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja Aldona Sabaitytė-Vilutienė (slap. Neužmirštuolė, Viltis). 1945 m. Vytautiškės kaime įsijungė į rezistencinę veiklą, buvo partizanų ryšininkė. Palaikė ryšį tarp Perkūno rinktinės, Palių ir Kalniškės apylinkių partizanų, 1946-1947 m. tarp Tauro apygardos Vytauto rinktinės būrių, o nuo 1947 m. gruodžio buvo šios rinktinės ir Dainavos apygardos Šarūno rinktinės ryšininkė. 1949 m. liepos 22 d., po susitikimo su Šarūno rinktinės kovotojais, buvo suimta ir kankinta Marijampolės saugumo rūsiuose, kalinta Intos bei Lemiu (Komija) Ypatingojo režimo lageriuose. 1954 m. balandį grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolėje, o 1955 m. baigusi Alytaus pedagoginės mokyklos kursą pradėjo mokytojauti. Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos sąjūdžio veikloje, rinko medžiagą apie Lietuvos antisovietines partizanines kovas ir tremtį. Organizavo žuvusių partizanų palaikų paieškas ir jų palaidojimą kapinėse. 1993 m. lapkritį Marijampolėje įkūrė Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų, jam vadovavo iki 2000 m.

2020.08.05

Šiandien netekome Alekso Dabulskio. Jis – 16 įvairių žanrų knygų autorius, taip pat kūrė eilėraščius, ironraščius, epigramas, aforizmus ir kt. Dar 1951 m., besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje, A. Dabulskis buvo suimtas ir už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 m. kalėti Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą, o nuo 1958 m. pradėjo skelbti eilėraščius. Taip pat A. Dabulskis išvertė operečių ir miuziklų libretų, Vladimiro Majakovskio, Marijos Cvetajevos, Ivano Franko ir kt. kūrinių. 1983-1989 m. ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros konsultanto pareigas, o nuo 1989 m. buvo žurnalo „Santara“ skyriaus ir šio žurnalo leidžiamų knygų bibliotekos redaktorius. Ypatingas svarbus A. Dabulskio veiklos baras buvo darbas su jaunaisiais literatais. Itin įdėmiai ir atsakingai jis vertino jų kūrybą, išsamiai analizuodavo ir recenzuodavo pateiktus rankraščius, padėdavo parengti pirmąsias publikacijas bei knygas. Dirbdamas literatūros konsultantu, savo autoritetu, svariu paskatinimu sugebėjo suburti miesto rašytojus, kitus menininkus.

2020.05.23

Šiandien netekome žinomo Lietuvos laisvės kovotojo, politinio kalinio ir tremtinio Vytauto Bukausko. 1950 m. vasarą Vytautas buvo vienas iš vienuolikos buvusių abiturientų, įsteigusių Vilniaus ir Kauno studentų pogrindinę organizaciją – „Vieningąją darbo sąjungą“, skirtą priešintis rusų okupacijai. V. Bukauskas buvo išrinktas jos valdybos nariu. Sąjunga aktyviai veikė pogrindyje iki 1952 m., kol KGB pasiųsto išdaviko Vytauto Murausko (KGB agento „Liudo“) buvo išduota. 1952 m., būdamas IV kurse, Vytautas suimamas ir teisiamas, 1953 m. ištremiamas į Vorkutos lagerius. Iš lagerių paleistas 1956 m. rugpjūtį. Vėliau V. Bukauskas dalyvavo LPKS veikloje buvo LPKS tarybos ir prezidiumo narys, Vilniaus skyriaus pirmininkas. Daug pastangų įdėjo, kad 1994 m. išeitų atsiminimų knyga „Studentų byla“. 

2020.01.27

Šiandien, eidamas 91-uosius metus, mirė profesorius, istorikas, Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos mokslo ir kultūros premijų laureatas Edvardas Gudavičius. Profesorius  gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune. 1948-1953 m. studijavo Kauno politechnikos institute, o 1962-1968 m. – Vilniaus universitete. 1970 m. baigė neakivaizdinę aspirantūrą. 1975-2012 m. dėstytojavo VU Istorijos fakultete. E. Gudavičius tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, buvo vienas Lietuvos moderniosios istoriografijos kūrėjų. Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. E. Gudavičius 1995 m. tapo Nacionalinės mokslo premijos laureatu už Pirmojo Lietuvos statuto tyrimus, o 1998 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 

2019.10.18

Šiandien po sunkios ligos mirė rašytojas Vytautas Girdzijauskas. V. Girdzijauskas gimė 1930 m. balandžio 19 d. Bulzgeniškiuose, Jurbarko rajone. 1954 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos filologijos fakultetą, po metų – J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Vėliau dėstė Vilniaus statybos technikume, o 1957 m. suimtas už antitarybinę veiklą ir iki 1960-ųjų kalėjo Sibire, Taišete. Grįžęs į Lietuvą, dirbo technologu Skaičiavimo mašinų gamykloje, Sveikatos ministerijoje, taip pat buvo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos redaktorius. Nuo 1991-ųjų V. Girdzijauskas dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktoriumi, nuo 1998-ųjų vadovavo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai. 1992 m. buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Lietuvos rašytojų sąjungai priklausė nuo 1974 m. V. Girdzijauskas parašė ir išleido septynis romanus, penkias novelių knygas, tris eseistikos knygas ir kitų kūrinių, taip pat sudarė ir parengė Žemaitės autobiografiją ir apsakymus, J. Biliūno apsakymus ir literatūros kritiką. Be kita ko, jis buvo apdovanotas Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Keliuočio ir P. Cvirkos literatūrinėmis premijomis.

2019.08.13

Šiandien, eidamas 76 metus,  mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis. Gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 m. dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Staybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją. 1984-1991 m. Istorijos instituto Mokslo ir technikos teorijos skyriaus vedėjas ir tęstinių leidinių „Lietuvos mokslas“ 1990-1997 m. iniciatorius ir leidėjas, nuo 1997 m. – atkurto jo iniciatyva – „Lietuvių tauta“ (1907-1936) leidėjas ir vyr. redaktorius; 1996-2003 m. dėstė Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete, nuo 2003 m. – Tarptautiniame žinių vadybos ir ekonomikos centre, nuo 1997 m. dar ir VGTU, nuo 2002 m. VGTU Mokslotyros centro direktorius, doc. (2003), profesorius. Stažavosi Amerikos universitetuose  1993, 1995, 1998, 2001 metais.

2019.04.17

Šiandien mirė skulptorius, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, ilgametis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, Dailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys Jonas Jagėla. Jis buvo talentingas skulptorius, daugiau nei ketvirtį amžiaus paskyręs šalies istorijai įamžinti. Menininkas sukūrė paminklus Gulago lageriuose žuvusiems lietuviams, daug kitų paminklų tremties, rezistencijos, laisvės kovų temomis, antkapinių paminklų partizanams, disidentams, politiniams kaliniams. Velionis – autorius ir memorialo, įamžinančio 1949 m. vasario 16-os d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją bei šios deklaracijos signatarus Minaičiuose. Skulptorius taip pat sukūrė žymiausių Vilniaus universiteto profesorių biustų galeriją, įvairių šio universiteto profesorių bei auklėtinių figūrinius portretus. Paskutinis J. Jagėlos darbas – 3,5 m. aukščio paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

2019.03.18

Šiandien Lietuva neteko partizaninio judėjimo dalyvio, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos štabo viršininko Vytauto Balsio-Uosio. V. Balsys-Uosis gimė 1923 m. Kluoniškių kaime, Zapyškio valsčiuje, Kauno apskrityje. 1944 m. gavęs šaukimą į sovietinę armiją, susiruošė partizanauti, 1945 m. žiemą jau praleido bunkeriuose. Partizanavo Kazlų Rūdos miškuose, buvusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Jono Misevičiaus būryje. 1944-1948 m. buvo Tauro apygardos partizanas, 1945 m. sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. Dėl Vytauto partizanavimo buvo žiauriai nukankintas jo tėtis ir vienas iš trijų brolių, dar vienas – žuvo nuo enkavėdistų rankos namuose įvykusių kautynių metu. Pats Uosis buvo sučiuptas ir ilgiau nei pusmetį kankinamas, vėliau ne vienerius metus sunkiai dirbo lageriuose, buvo priverstas gyventi tremtyje.

2019.01.21

Šiandien netekome žinomo disidento ir visuomenininko, pogrindžio spaudos platintojo, pirmųjų mitingų už laisvę organizatoriaus Petro Cidziko (g. 1944 m.). 1971 m. jis įstojo į VU Teisės fakultetą, tačiau įtarus, jog platina pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų P. Cidzikas buvo kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai jo palaužti, KGB iniciatyva, buvo paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas 4 metus kalintas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske, Karaliaučiaus srityje. Vėliau dar pusę metų „gydytas“ Naujosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje. Kankinimas stipriais medikamentais visam laikui paveikė P. Cidziko sveikatą, tačiau disidentas nepalūžo ir, išėjęs į laisvę, tęsė kovą prieš okupantus: rašė valdžiai ir tarptautinei bendruomenei protesto laiškus prieš disidentų suiminėjimus ir kalinimus, kartu su A. Terlecku pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės, naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla. 1978 m. įsijungė į Lietuvos laisvės lygos veiklą, o 1979 m. pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“. Inicijavo ir su kitais 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie A. Mickevičiaus paminklo surengė pirmąjį per sovietinės okupacijos metus mitingą, kuriame viešai pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą. 1990 m. rugsėjo-spalio mėn. organizavo kryžiaus žygį į Maskvą – 2,5 m dydžio kryžių Lietuvos trispalvių apsuptyje, su palyda iškilmingai nešė per Rusijos miestus ir miestelius, per Maskvą iki šalia KGB būstinės Lubiankoje stovėjusios bažnytėlės. Iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę P. Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.  

2018.12.08

Šiandien, eidama 92-uosius metus, mirė žinoma Rusijos žmogaus teisių gynėja, sovietmečio disidentė Liudmila Aleksejeva. L. Aleksejeva buvo viena iš Maskvos Helsinkio grupės įkūrėjų. Ši grupė, apie A. Sacharovą susibūrusių disidentų iniciatyva, buvo įkurta 1976 m. gegužės 12 d. Beveik tuo pat metu (1976 m. lapkričio 25 d.), Maskvos Helsinkio grupės pavyzdžiu, buvo įkurta ir Lietuvos Helsinkio grupė, kurios vienas iš steigėjų buvo 25-erius metus sovietų konclageriuose praleidęs žinomas Lietuvos disidentas Viktoras Petkus. L. Aleksejeva buvo V. Petkaus draugė ir bendražygė. Ji buvo ir pirmoji pirmojo Sovietų Sąjungoje opozicinio informacinio biuletenio „Einamųjų įvykių kronika“ mašininkė. 7-jame ir 8-jame dešimtmetyje disidentė kartu su bendraminčiais protestavo prieš politinių kalinių persekiojimą. Už savo veiklą ji daug kartų buvo sulaikyta ir tardoma. 1977 m., grasinant suėmimu, L. Aleksejeva buvo priversta emigruoti. Ji išvyko į JAV ir ten dokumentavo disidentų veiklą. Bendradarbiavo su „Laisvės radiju“ ir „Amerikos balsu“. 1993 m. grįžo į Rusiją, o po trejų metų pradėjo vadovauti Maskvos Helsinkio grupei. L. Aleksejeva kritikavo Kremlių dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, dėl draudimų rengti taikius mitingus bei demonstracijas ir kt. Iki paskutinės gyvenimo dienos ji per savo padėjėją vadovavo Maskvos Helsinkio grupei.

2018.07.18

Šiandien netekome Lietuvos partizanės Liudvikos Kaminskaitės-Kelpšienės. Liudvika gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis. Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su partizanais, o tėvai, kiti broliai ir seserys – ištremti į Sibirą. Liudvika pirmą kartą areštuota, kaltinant bendradarbiavimu su miško broliais, ir uždaryta Kupiškio MVD tardymų izoliatoriuje. Netikėtai ir sėkmingai ištrūkusi į laisvę, bandė slapstytis, tačiau likusi viena be šeimos suprato, kad miškas – vienintelis pasirinkimas. Taip tuomet septyniolikmetė mergina, slapyvardžiu Kuosa, tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Merkio partizanų būrio dalimi...

2018.03.18

Kovo 16 d., eidamas 88-uosius metus, mirė pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis, pogrindinės spaustuvės „ab“ įkūrėjas ir draudžiamos literatūros leidėjas Vytautas Andziulis. 1948 m. jis įgijo spaustuvininko specialybę, 1948-1974 m. dirbo spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose, vėliau – technologijos technikume Kaune. Nuo 1954 m. kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Salių kaime, po savo gyvenamuoju namu, 1978-1981 m. kartu su Juozu Bacevičiumi įrengė nelegalią spaustuvę „ab“. Joje 1981-1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokio pobūdžio leidinius, žadinančius Lietuvos gyventojų tautinį sąmoningumą.  Nuo 1997-ųjų V. Andziulis buvo Vytauto Didžiojo karo muziejaus vyresnysis muziejininkas, o 1998-aisiais jam įteiktas Gedimino 3 laipsnio ordinas. Amžinojo poilsio Vytautas atgulė Romainių kapinėse.

2018.02.20

Šiandien Anapilin išėjo akademikas, Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 metais Z. Zinkevičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. VDU profesoriui 1994 metais suteikė VDU garbės daktaro regalijas.

2018.01.01

Sausio 1-ąją netekome buvusio ilgamečio Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriaus, režisieriaus Viktoro Valašino. Velionis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Kauno dramos teatro scenoje, tarp kurių – profesorius Foigtas Jono Jurašo režisuotame spektaklyje „Smėlio klavyrai“, misteris Vebas Thorntono Wilderio „Mūsų miestelyje“ (rež. Gytis Padegimas), Dodžas Samo Sheppardo pjesėje „Pakastas vaikas“ (rež. Vytautas Balsys), Kočkorbajevas Čingizo Aitmatovo pjesėje „Golgota“ (rež. Jonas Vaitkus) ir daugybė kitų. Už nuopelnus ir pasiekimus kūrėjas apdovanotas 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medaliu, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.

2017.10.31

Šiandien Grigiškių kapinėse amžinojo poilsio atgulė Laisvės kovotojas, politinis kalinys, Norilsko sukilimo dalyvis Bronius Zlatkus. B. Zlatkus po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotoje Lietuvoje Kauno Vytauto Didžiojo universitete tapo „Geležinio Vilko“ organizacijos štabo nariu. Šios organizacijos tikslas buvo platinti pogrindžio spaudą, atsišaukimus, kaupti ginklus. Už šią rezistencinę veiklą jam buvo pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. 1947 m. B. Zlatkus buvo suimtas ir sovietų teismo nuteistas į lagerį. 1953 m. jis dalyvavo politinių kalinių sukilime Norilske. Numalšinus sukilimą, aktyviausi politiniai kaliniai, tarp jų ir B. Zlatkus, buvo izoliuoti, o vėliau perkelti į kitą lagerį. Iš tremties B. Zlatkus buvo paleistas 1958 m. Už pogrindžio veiklą ir dalyvavimą sukilime 1999 m. B. Zlatkus buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. 2008 metais jam buvo pripažintas kario savanorio teisinis statusas.

2017.09.28

Eidamas 92-uosius metus šiąnakt mirė disidentas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras Balys Gajauskas. Nuo 1945 metų B. Gajauskas dalyvavo pogrindinėje antiokupacijos organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams. Nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose. 1977 m. balandžio 20 d. sovietų represinių struktūrų vėl suimtas. 1978-1980 m. kalintas Mordovijos lageryje, 1980-1987 m. – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Kalėdamas ypatingojo režimo lageryje, rašė publicistinius straipsnius, pasirašydamas savo pavarde su nuoroda, kur parašyta ir kada, kuriuos žmona Irena po pasimatymų lageryje išnešdavo ir juos perduodavo per Rusijos, Ukrainos disidentus užsienio spaudai.

2017.09.15

Šiandien, rugsėjo 15 dieną, eidamas 80-uosius metus, mirė garsus dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, redaktorius Rimtautas Šilinis. Jo kūryba apima labai įvairias temas – tai kultūros paveldas, kūrybinių asmenybių portretai, sportas, rezonansiniai įvykiai, socialinės, visuomenės gyvenimo aktualijos. Režisierius yra sukūręs ir savo laikui netipiškų filmų-metaforų, ir filmų, kuriuose dominuoja nuoseklus archyvinis pasakojimas. Kelios dešimtys R.Šilinio filmų liudija, jog, režisieriaus žodžiais, „leistinumo ribas lietuviškas kinas tampė kaip armoniką, atsižvelgdamas į visas aplinkybes“. Sunku pervertinti R. Šilinio indėlį ir į dabartinės Nepriklausomybės laikų dokumentiką - režisierius daug metų rūpinosi, kad nenutrūktų valstybės kino metraščio misija kino juostose ir kituose formatuose užfiksuojant svarbiausius valstybės gyvenimo visuomeninius, kultūrinius, socialinius įvykius, veikėjus, apskritai šalies raidą.

2017.03.01

Eidamas 88 metus š.m. vasario 27 d. mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys bei visuomenės veikėjas Edmundas Simanaitis. 1946 metais jis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime – priklausė partizanų Tauro apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Tų pačių metų liepos mėnesį po išdavystės E. Simanaitis buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų Gulago. Į Lietuvą jis grįžo 1954 metais. Aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje – buvo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys, vėliau – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Jonavos meras. 1997–2000 metais E. Simanaitis ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas. Jis taip pat buvo Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Yra parašęs knygų ir publicistikos straipsnių.

2016.12.08

Šiandien, eidamas 88-uosius metus, mirė disidentinio sąjūdžio dalyvis, Lietuvos geologas, gamtos mokslų daktaras Vytautas Skuodis (g. 1929 m. kovo 21 d. Čikagoje, JAV). Mokslininkas 1948-1953 m. Vilniaus valstybiniame universitete įgijo geologo kvalifikaciją. 1964-1969 m. Gamybiniame-moksliniame inžinerinių tyrinėjimų statybos institute Maskvoje studijavo neakivaizdinėje aspirantūroje. 1953-1969 m. Buvo Visasąjunginio instituto "Hidroenergprojekt", vėliau "Hidroprojekt" Vakarų ekspedicijos geologas, inžinierius geologas, vyr. inžinierius geologas, inžinerinių geologinių tyrinėjimų lauko darbų techninis vadovas, kompleksinių tyrimų biuro viršininkas. 1969-1978 m. - Valstybinio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vyr. dėstytojas, 1978-1979 m. docentas. Buvo Helsinkio grupės narys, Katalikų komiteto narys, 1978-1979 m. nelegalaus pogrindžio žurnalo "Perspektyvos" sumanytojas ir redaktorius. 1979 m. suimtas už antisovietinę veiklą, 1980 m. nuteistas 12 m., kalėjo lageriuose. 1987 metais išvyko į Jungtines Valstijas ir tęsė žmogaus teisių aktyvisto veiklą. Kelių dešimčių knygų ir straipsnių autorius, daug rašė karstinių sufozinių erozinių tuštumų ir įgriuvų formavimosi dėsningumų klausimais, gipso karsto ypatumų, palaidotų slėnių tematikomis. Apie 20 geologijos mokslo istorijos straipsnių autorius. Nemažai jo darbų skirta Lietuvos genocido klausimams, Lietuvos nepriklausomybės įvykių kronikai. 1999 m. vasario 1 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

2016.10.06

Šiandien, eidamas 87-uosius metus, mirė disidentas, politinis kalinys, pogrindžio spaudos leidėjas bei ilgametis Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas Kęstutis Jokubynas. Dar besimokydamas mokykloje, K. Jokubynas subūrė bendramokslių grupę, leido antitarybinį laikraštėlį „Laisvės varpas“. Už šią veiklą jis buvo nuteistas 10 metų kalėti ir išgabentas į lagerį Intoje, Komijoje. 1954 m. paleistas, apsigyveno Sibire. 1957-ųjų vasarą Igarkos uoste nesėkmingai bandė patekti į užsienio laivą – buvo suimtas ir nuskraidintas į Krasnojarsko KGB kalėjimą, kur visus metus buvo tardomas ir vėl nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Taišeto ir Mordovijos lageriuose. Atlikęs bausmę, grįžo į Vilnių. Dirbo dabartinėje Lietuvos technikos bibliotekoje, 1974 m. baigė bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete. Gyvendamas Vilniuje, aktyviai dalyvavo Žmogaus teisių gynimo sąjūdyje, organizuotame Maskvoje, taip pat lietuvių ir rusų pogrindžio spaudos leidyboje bei platinime. Jis perduodavo žinias apie Lietuvą pažįstamiems užsienio žurnalistams. 1977-ųjų balandį išvyko pas brolį į Kanadą. Iki išvykimo K. Jokubynas išvertė dalį Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“. 1976–1977 m. kartu su kitais disidentais leido nelegalų leidinį „Laisvės šauklys“, dalyvavo neginkluotosios rezistencijos veikloje. Nuo 1978-ųjų dirbo Laisvės ir Laisvosios Europos radijo būstinėje Miunchene. 1990-1994 m. dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių skyriaus direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1994-ųjų gyveno JAV, o 2001 m. grįžo į Lietuvą.

2016.09.21

Šiandien netikėtai mirė filosofas, idėjų istorikas, visuomenės veikėjas, buvęs Europos Parlamento narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Suomijos garbės konsulas Kaune Leonidas Donskis. Velionis gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje. Per savo mokslinę karjerą dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose, parašė daugiau kaip 40 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių. Daug dėmesio skyrė šiuolaikinės visuomenės sanklodos, kurią, pagal Z. Baumaną, vadino „takiąja postmodernybe“, kritikai. Filosofas kaip didžiausią pavojų žmonijai įžvelgė technokratijos, informacijos pertekliaus, technologijų skverbimosi į žmogaus gyvenimą sukeliamą žmogiškų santykių, žmogiškumo atrofiją. Jis buvo itin kritiškas kapitalistiniam vartotojiškumui, nuolatinės kaitos, raidos skatinimui, kuris, jo teigimu, neleidžiąs žmogui „likti pačiam sau“, patirti etinės refleksijos, susivokti, į tokią spartą įtrauktas žmogus „nesiima uždavinio savo gyvenimu išmėginti dalykų tikrumą, jų autentiškumą“.

2016.09.04

Šiandien, eidamas 87-uosius, po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas, poetas Gintautas Iešmantas. Velionis 1953 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Baigęs institutą, dirbo žurnalistu įvairiose redakcijose. 1974 m. rugsėjo 6 d. G. Iešmanto bute padaryta krata, konfiskuota poezija, kurią rašė nuo 1947 m. Dėl joje reikštų laisvės siekimų pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ laikraščio redakcijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos. Įsidarbinęs Knygų rūmuose bibliografu, įsijungė į pogrindinę veiklą, bendradarbiavo pogrindiniame laikraštyje „Perspektyvos“. Už šią veiklą 1980 m. kovo 17 d. buvo suimtas ir nuteistas 6 metams griežtojo režimo lagerio ir 5 metams tremties. 1988 m. lapkričio mėn. pradžioje iš tremties paleistas. Grįžęs į Vilnių, įsijungė į Sąjūdžio veiklą, bet 1992 m. iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukė. Dirbo kūrybinį darbą, leido poezijos knygas, tad kviečiame susipažinti su Gintauto tekstu iš jo knygos „Vėtrų kely“.

2015.11.05

Šiandien atsisveikiname su žymiu mokslininku, technikos mokslų specialistu, habilituotu mokslų daktaru, profesoriumi, Lietuvos mokslų akademijos nariu akademiku Antanu Kudziu. Jis, eidamas 91-uosius metus, mirė š.m. spalio 31 d.

A. Kudzys buvo aktyvus Lietuvos laisvės idėjos puoselėtojas, tikrasis naujos valstybės kūrėjas, kuris niekada nesustojo puoselėjęs Lietuvos stiprinimo planų. Pokario metais (1943-1947 m.) jis dalyvavo kovoje su sovietiniais okupantais, buvo „Lietuvos laisvės armijos“ narys, o studijuodamas ir dirbdamas rasdavo laiko sportui – buvo Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės (1948-1955 m.) žaidėjas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę A. Kudzys buvo daugelio tarptautinių statybos sektoriaus asociacijų ir sąjungų narys. Jau perkopęs per 80 metų aktyviai dalyvavo buriant Jungtinį demokratinį judėjimą (2009-2012 m., dabar Nepartinis demokratinis judėjimas).  

2015.09.25

Eidamas 96-uosius metus šiandien mirė 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis Aleksandras Bendinskas.

A. Bendinksas aktyviai veikė 1941 m. birželio sukilime, perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF Kauno štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais.

1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–1956 m. kalėjo gulage, o grįžęs į Lietuvą nuo 1960 m. aktyviai dalyvavo rezistencijoje, Škirpos, Maceinos, Brazaičio ir  kt. knygų leidyboje, daugino ir platino "LKB Kroniką" bei kitus leidinius.

Daugiau informacijos ČIA.

2014.09.10

„Mums reikia vertinti savo tėvynę ir skleisti jaunajai kartai mūsų skaudžią praeities istoriją“.

Deja, šie žodžiai, ištarti išsilavinusio jaunuolio, lieka tik paskatinimu mums, jauniems ir aktyviems žmonėms, mylintiems savo kraštą ir jo istoriją. „Deja“ sakome todėl, kad šių žodžių autorius pats jau nebegalės nuveikti daug prasmingų darbų bei įgyvendinti savo visų planų ir svajonių.

Šiandien su Juo atsisveikina Jo mylimiausi, artimiausi žmonės. Savo pagarbą Jam išreiškia draugai, kolegos ir visi, kuriems likimas padovanojo galimybę pažinti Oskarą. Prieš kelias dienas mus netikėtai ir tragiškai paliko Oskaras Valiullinas – jaunas, veiklus, nuoširdus bei visa širdimi mylintis Lietuvą jaunasis istorikas.

2014.07.14

Šiandien netekome Lietuvos katalikų dvasininko, monsinjoro, disidento, politinio veikėjo Alfonso Svarinsko. Kviečiame prisiminti Monsinjorą ir perskaityti ištrauką iš Jo laiško, faktus apie Jo suėmimą bei pažiūrėti filmą apie šią asmenybę.

Iš kun. Alfonso Svarinsko laiško: „Pasimatymas nukeltas į ateinančius metus (priklausė rugsėjo 9 d.). Taip Dievui patinka! Aš linksmas ir geros nuotaikos. (Jau du metai, kaip negauta nei ilgo, nei trumpo pasimatymo!) Esu gyvas ir sveikas. Sekmadieniais ilsiuosi, porą valandų ilgiau miegu, skaitau, meldžiuosi. Už viską dėkingas mūsų Viešpačiui Dievui. Man gyvenimas geras. Duok, Dieve, kad visi susitiktume danguje ir su visomis dangaus galybėmis giedotume „šventas, šventas...". Į meilę žmonės visuomet atsako meile, ypač vaikai ir jaunimas. Meilė Dievui ir žmonėms tai amžina dorybė, nes tikėjimas ir viltis tik iki dangaus vartų. Rugsėjo 7 d. kardinolo Juozapo mirties metinės. Gal tą vakarą galėtumėte jį prisiminti. Vaikai kryžiaus kelius apvaikščios, o šeimininkas pasimels".

1985.VIII.14

Faktus apie A. Svarinsko suėmimą rasite ČIA, o filmą ČIA.

2015.02.28

Cinizmas mus sukrėtė: šiąnakt Maskvos centre buvo nužudytas opozicijos lyderis B. Nemcovas, kritikavęs V. Putino režimą.

"Laisvė - didžiausia vertybė. Aš - laisvas žmogus, manęs neuždarys į narvelį. Laisvės keliu eisiu iki galo..." - Borisas Nemcovas, 2014.01.15

Ši netektis palietė ir Lietuvą, nes glaudus ryšys su Rusijos žmonėmis, ėjusiais laisvės ir demokratijos keliu, užsimezgė dar XX a. antroje pusėje. Perskaitykite mokslų daktaro Egidijaus Jaseliūno straipsnį "Žiniasklaida ir ideologija".

2012.05.01

Šiandien netekome disidento Viktoro Petkaus. Tai žinomas kovotojas už žmogaus teises ir laisves, politinis veikėjas, politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės vienas iš steigėjų ir narys, Lietuvos  visuotinių  žmogaus  teisių  gynimo  deklaracijos  signataras, Lietuvos  žmogaus  teisių  gynimo  asociacijos  steigėjas  ir  žmogaus teisių asociacijos Garbės pirmininkas.

Norint paminėti šią liūdną netektį, kviečiame Jus perskaityti A. Terlecko straipsnį "Tokius prisimenu Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą ir kitus Maskvos disidentus" apie rusų disidentus, kuriame minimas ir V. Petkus.